Žemaitukai

Įsivaizduokite laikmetį, kai vienintelis šviesos šaltinis tamsiu paros metu, buvo bičių vaško žvakė. Kai net patys turtingiausi didikai keliavo arkliais. Kai mūšio lauke kario gyvybė labai daug priklausė nuo mažo arklio ištvermės ir drąsos. Laikmetį, kai karo vadai suvokė iki šiol nenuginčyjamą tiesą, jog karo žirgas turi būti drąsus, ištvermingas, žemas ir manevringas. Šią tiesą sustiprina iki šiol vyraujanti nuomonė, kad artimiausia disciplina karo žirgų ir raitelių treniravimui yra polo varžybos. Išskirtinai aristokratų užsiėmimas, kuris labai panašus į kadaise vykusias grumtynes su mirtimi už šeimos ir genties išlikimą.

Kas kart būnant šalia Žemaitukų, negaliu sulaikyti to suvokimo jaudulio, jog tai didingos praeities žirgai atkeliavę iki mūsų dienų, tarsi tam, kad primintų mums, ką privalome išsaugoti ateities kartoms.

Alūna - grynakraujė žemaitukė