Viskas prasidėjo nuo svajonės. Svajonė prijaukinti žirgą, kaip ištikimą draugą, atsirado netikėtai. Kartą teko matyti laukuose pabėgusį arklį ir jo šeimininką. Niekada nepamiršiu tų akių. Ir arklys ir šeimininkas buvo pilni išgąsčio. Laikui bėgant supratau, kad prijaukinti žirgą yra kur kas daugiau, nei tiesiog sėdėti balne. Tai gali tik tie, kurie pasiruošę mokytis arklių kalbos. Visa tai susiję su pasitikėjimu tarp arklio ir žmogaus, kas neatsiranda nei lengvai nei greitai.