Arabiška jojimo mokykla

Tai kas tau lemta, tave pamokys, net jei tai bus paslėpta po dviem kalnais. Tai kas tau nelemta, tavęs nepasieks, net jei tai bus tarp tavo dviejų lūpų.

Imam Abu Hamid Al Ghazali

Unikali žirgų veislė ir savita jojimo mokykla suvienytų arabų genčių kavalerijai padėjo užkariauti du trečdalius vakarų pasaulio. Arabų žirgams paplitus senajame žemyne, jų kraujas buvo įlietas į daugelį vietinių žirgų veislių, jiems suteikiant daugiau impulsyvumo, ištvermės ir greičio.

Šiuolaikinis lengvosios kavalerijos atitikmuo yra greitojo reagavimo pajėgos, gebančios vykdyti iš pirmo žvilgsnio neįgyvendinamas misijas, kur labai svarbus netikėtas atsiradimas ir greitas pasitraukimas. Visa tai atsirado artimuosiuose rytuose, kur raiteliai mokytis joti pradeda šešių metų ir joja kitaip, nei įprasta Europoje.

Jų žirgai sutverti visapusiškam jojimui, tačiau geriausios jų savybės atsiskleidžia arabiškame jojime, kas iš pirmos pažiūros gali atrodyti šiurkšti europinės jojimo mokyklos priešingybė. Joje nėra į trumpą laiko tarpą įspraustų metodinių pratimų kartojimo maniežuose. Čia raitelių mokymas paremtas patirties kaupimu realiose sąlygose, sekant labiau patyrusius raitelius. Vėliau visa tai įtvirtinama patiems mokant mažiau patyrusius, bei pradedant valdyti tradicinius beduinų ginklus.

Egipto karinėje kampanijoje Napoleonas Bonapartas buvo sužavėtas arabų žirgų kavalerija. Pats jojo grynakrauju arabu, paimtu į nelaisvę po Abukirko mūšio. Visus karininkus skatino rinktis arabų žirgus, kas dažnai buvo sunkiai įgyvendinama dėl didelio jų stygiaus. Pagarsėjęs, kaip nutrūktgalvis raitelis, Napoleonas mėgo joti arabiška maniera – kojų pirštais žemyn. Šis karo taktikos genijus nesiskyrė su savo širmu arabu iki pat paskutinio mūšio, kur pastarasis išgyvenęs keletą sužeidimų, buvo paimtas į anglų nelaisvę.

Labiausiai pagarsėjęs Napoleono arabas – Marengo. Vardas suteiktas po pergalės Marengo mūšyje.

Jūsų pasirinkimas, kaip joti toliau, tačiau susipažinus su arabišku jojimu, jūs tikrai tapsite geresni raiteliai.

Kviečiame į arabišką jojimo mokyklą, kur mokymasis joti yra kelionė, iš kurios grįžus jūs greičiausiai būsite nebe tie, kurie išėjote.